Hipoglikemijos pasekmės

Ar hipoglikemija nepavojinga smegenims?

Sunkiais atvejais ilgai trunkanti hipoglikemija gali sukelti mirtį ar sunkiai pažeisti smegenis. Laimė, vartojant insuliną tokie atvejai daug retesni, nei žmonės mano. Organizmo apsauginiai mechanizmai suveiks net ir esant mažesnei nei norma PG koncentracijai. Veikiant katecholaminams, kortizoliui, gliukagonui ir augimo hormonui tiesiogiai ir (ar) netiesiogiai didėja PG ir glikemija atsistato.

Išimtį sudaro gydymas sulfonilšlapalo preparatais, kai bet koks PG padidėjimas tuoj pat sužadina insulino sekreciją ir skatina hipoglikemiją, kuri gali trukti ar kartotis daugiau kaip 24 val., ypač vyresniems ar sergantiems inkstų nepakankamumu pacientams. Ilgiau veikiantys vaistai (glibenklamidas ir chlorpropamidas) yra patys pavojingiausi ir daugelis specialistų griežtai rekomenduoja jų nevartoti tiems, kurie turi didelę riziką: vyresni, silpni, vieniši, sergantys inkstų nepakankamumu.

Lengvesnės, grįžtamos hipoglikemijos poveikis dar diskutuojamas. Yra keletas, bet dar negalutinių, įrodymų, kad sergant 1 tipo diabetu pasikartojanti hipoglikemija vaikams gali sumažinti protinius sugebėjimus ir dabar, ir vėliau, suaugus. Taip pat yra labai retas "mirties lovoje" sindromas, kuris, kaip manoma, bet neįrodyta, gali būti iš dalies sukeltas hipoglikemijos.

O kaip dėl hipoglikemijos ir vairavimo sergant 2 tipo diabetu?

Šis diskutuotinas dalykas buvo gerai aprašytas MacLeod12. Yra atlikta keletas išsamių tokios rizikos tyrimų, tačiau jų duomenys neįrodo hipoglikemijos įtakos avarijoms ar mirtingumui, tačiau yra keletas neabejotinų individualių atvejų ir beveik visi - privačių automobilių vairuotojų.

Hipoglikemija pacientams, kurie laikosi sveikos gyvensenos ar gydosi metforminu, nėra problema, nes jų PG koncentracija niekada nenukrenta iki neuroglikopenijos lygio. Tačiau pacientai, vartojantys sulfonilšlapalo preparatus, meglitinidus ar insuliną, turi būti supažindinami su hipoglikemijos rizika vairuojant ir išmokyti, kaip jos išvengti ir kaip ją gydyti. Tokiems pacientams mėgėjo vairuotojo teisės paprastai išduodamos, bet sunkiasvorio ir keleivinio transporto - ne.

Dėl rizikos ir pavojų būtina diskutuoti, tačiau dabar Europos Bendrijos (European Community, EC) nuostatai daugiau remiasi taisyklėmis, o ne rizika. Vairuojant hipoglikemijos epizodo rizika priklauso nuo:

  • gydymo būdo,
  • laiko - kuo ilgiau vairuojama, tuo didesnė rizika,
  • valgymo (užkandžių) reguliarumo,
  • įpročių tirtis.

Pavojus avarijos atveju susijęs su potencialiais automobilio padarytais nuostoliais, keleivių ar kitų eismo dalyvių skaičiumi, žala kroviniui ir spūstimi kelyje.

Akivaizdu, kad rizika didesnė, jei pacientas gydomas insulinu, bet mažesnė, jei insulinas leidžiamas vakare ar dieną, jeigu vartojami GHV, o ne mišrus insulinas. Apskritai nei 1, nei 2 tipo diabetu sergantys ir vartojantys insuliną pacientai neturėtų siekti aukštesnės klasės vairuotojo teisių.

Kai kuriose šalyse, pvz., Naujojoje Zelandijoje, galioja daugiau su rizika siejamų apribojimų: priimami individualūs, o ne bendri sprendimai, vairuoti leidžiama tik griežtai nustatytomis sąlygomis. Pacientų organizacija "Diabetes UK" dabar rengia panašius siūlymus Jungtinėje Karalystėje; naujienas sekite DVLA tinklalapyje (www.dvla.gov.uk).

Visi tokie siūlymai turi būti įvertinti specialistų, taigi tą reikia padaryti kuo anksčiau, nes tikrinimas ir dokumentų rengimas gali užtrukti. Visi vairuojantys pacientai turi būti įspėti, geriausiai raštiškai, kaip išvengti hipoglikemijos ir ją gydyti. Vertingos informacijos galima rasti www.ltsa.govt.nz.

Kuo šios problemos skiriasi sergant 1 tipo diabetu?

Sergant 1 tipo diabetu rizika daug didesnė nei 2 tipo diabetu, ir daugelis teisinių institucijų sutinka, kad keleivių vežimas ir sunkiasvorio transporto vairavimas turi būti griežtai ribojamas. Jungtinėje Karalystėje sergančių 1 tipo diabetu ir turinčių specialias teises vairuotojų yra mažai ir ateityje bus vis mažiau. Jie turi "senelio" teises, tačiau DVLA reikalauja kasmetinio specialistų patikrinimo ir įvertinimo (taip pat žr. www.ltsa.govt.nz).

Didžiausia problema yra nesugebėjimas atpažinti hipoglikemijos, būdingas šiai grupei, dėl to visiškai uždraudžiama vairuoti. Neatpažinimo problema gali išnykti, jei pasisektų visiškai išvengti hipoglikemijos, o tam reikia labai intensyvios specialisto pagalbos.