Diabeto klinikinė raiška ir pradinis gydymas

Kokios troškulio, poliurijos, nuovargio ir svorio netekimo priežastys sergant cukriniu diabetu?

Pagrindinė priežastis, sukelianti šiuos simptomus, yra hiperglikemija ir sutrikęs gliukozės virsmas energija. Gliukozurija, lydima didesnio druskų netekimo, sukelia nedidelę dehidrataciją, dėl to ir atsiranda troškulys. Ryškėjant gliukozurijai daugiau energijos netenkama per inkstus, todėl ir mažėja svoris. Insulinas dalyvauja gliukozės virtimu energija ląstelėse.

Todėl absoliutus ar reliatyvus insulino nepakankamumas sukelia energijos trūkumą ląstelėse, ypač raumeninio audinio. Todėl nenuostabu, kad pacientai jaučia nuovargį ir bendrą jėgų trūkumą. Šie būdingi simptomai atsiranda ne tik diabeto pradžioje, bet ir esant prasatai glikemijos kontrolei.

Kodėl kai kurie asmenys nejaučia jokių cukrinio diabeto simptomų?

Diabeto simptomai gali būti nespecifiniai, o ir pacientai į juos reaguoja skirtingai. Nuovargis, bendras jėgų trūkumas ir dirglumas nėra reti, bet pacientai neretai tai aiškina depresija, prastu miegu ar amžiumi: "Aš manau, kad paprasčiausiai senstu".
Nedideli plazmos gliukozės sutrikimai sukelia nedaug simptomų - nėra tikslaus ryšio tarp gliukozės kiekio kraujyje svyravimų ir simptomų intensyvumo, bet didesnė nei 12-15 mmol/l glikemija sukelia ryškesnius simptomus, o žemesnis glikemijos lygis dažniausiai sukelia mažiau išreikštus požymius ar nuovargį.

2 tipo diabetas vystosi lėtai, nes perėjimas nuo normalaus gliukozės lygio iki hiperglikemijos užtrunka daug mėnesių ar metų. Pacientai dažnai nepajunta ligos pradžios. Todėl neretai diagnozuojant ligą pacientai neigia, kad jaučia kokius nors simptomus. Grįžus gerai glikemijos kontrolei, pacientai pajunta savijautos skirtumą ir prisipažįsta anksčiau neatpažinę cukrinio diabeto poveikio.

Ateityje, didinant cukrinio diabeto patikrą, ši liga bus diagnozuojama esant mažiau išreikštiems simptomams. Kai kuriose šalyse daugiau kaip 50% visų atvejų diagnozuojama atliekant žmonių, turinčių didesnę riziką susirgti, rutininį patikrinimą.

Mano pacientė tvirtina, kad prieš savaitę nedidelė avarija kelyje sukėlė jai 2 tipo cukrinį diabetą. Ar tai įmanoma?

Ganėtinai dažna nuomonė, kad cukrinį diabetą sukelia stiprūs išgyvenimai gyvybei grėsmingose situacijose. Tačiau tai mažai tikėtina priežastis, nebent buvo kasos trauma, kuri yra pakankamai reta ir kliniškai aiški. Natūraliai 2 tipo diabetas vystosi ilgą laikotarpį, kol normalaus lygio glikemija pereina į hiperglikemiją ir kasos funkcija palaipsniui blogėja. Stresas, patirtas avarijos ar kitos gyvybei grėsmingos situacijos metu, gali turėti įtakos staigiam gliukozės kiekio padidėjimui plazmoje, nes cirkuliuojantis adrenalinas ir katecholaminai antagonistiškai veikia insuliną ir didina jo poreikį. Ryškus gliukozės kiekio padidėjimas kraujo plazmoje gali sukelti cukriniam diabetui būdingus simptomus ir atkreipti paciento dėmesį į problemą.

Jei nebūtų atsitikęs gyvybei grėsmingas įvykis, pacientui cukrinis diabetas išsivystytų vėliau, po kelių mėnesių ar metų. Nelaimingas atsitikimas tik pagreitino ligos pradžią. Diagnozavimo tikimybė taip pat padidėja todėl, kad nukentėjusį pacientą apžiūri ir ištiria medikai. Dažnai išaiškėja, kad glikemijos tyrimai, atlikti seniau, buvo ribiniai arba aptinkamos komplikacijos, kurios nurodo anksčiau buvusį nediagnozuotą diabetą.

Net kalbant apie 1 tipo diabetą, kuris diagnozuojamas pakankamai anksti, mažai tikėtina, kad gyvybei grėsmingi atsitikimai sukėlė cukrinį diabetą. Tęstiniai šeimų tyrimai rodo, kad salelių ląstelės ir kiti antikūnai (būdingi autoimuniniams procesams, susijusiems su 1 tipo diabeto išsivystymu) kai kuriems aptinkami keleri metai prieš nustatant diagnozę. Procesai, sukeliantys cukrinį diabetą, prasideda žymiai anksčiau už nelaimingą atsitikimą. Tačiau yra keletas studijų, rodančių, kad stiprūs stresiniai išgyvenimai paryškina ligos simptomus, bet nesukelia pačios ligos.