Cukrinis diabetas

Cukrinis diabetasPa­sau­ly­je cuk­ri­niu dia­be­tu (CD) ser­ga dau­giau kaip 250 mln. žmo­nių, tai su­da­ro apie 6 proc. su­au­gu­sių (20 – 79 m.) gyventojų. Prog­no­zuo­ja­ma, kad 2025 m. sirgs per 380 mln. – 7,1 proc. po­pu­lia­ci­jos. Kas­met 3,8 mln. mir­čių sie­ja­ma su dia­be­tu ir jo kom­pli­ka­ci­jo­mis. Kas 10 min. du žmo­nės su­ser­ga dia­be­tu, o kas 10 min. nuo diabeto ir jo komplikacijų mirš­ta vie­nas žmo­gus.

Epi­de­mio­lo­gi­niais ty­ri­mais įro­dy­ta, kad Lie­tu­vo­je II ti­po dia­be­tu ser­ga apie 5 proc. 35 – 65 m. am­žiaus gy­ven­to­jų. Ta­čiau ne vi­si šie žmo­nės už­re­gist­ruo­ti, nes li­ga daž­nai per vė­lai diag­no­zuo­ja­ma. Dia­be­to diag­no­zė nu­sta­ty­ta tik 35 proc. vi­sų ser­gan­čių­jų šia li­ga. Apie 120 000 žmo­nių ser­ga, bet to ne­ži­no.

Cuk­ri­nis dia­be­tas daž­nai yra lai­ko­mas ci­vi­li­za­ci­jos li­ga ir vie­nas su­dė­tin­giau­sių kli­ni­ki­nės me­di­ci­nos už­da­vi­nių spe­cia­lis­tams, ku­rie rū­pi­na­si jos gy­dy­mu.

Tai lė­ti­nė li­ga, trun­kan­ti vi­są žmo­gaus gy­ve­ni­mą nuo jos nu­sta­ty­mo die­nos. Ji sie­ja­ma su va­ka­rie­tiš­kos gy­ven­se­nos pli­ti­mu: ur­ba­ni­za­ci­ja, po­pu­lia­ci­jos ir jos am­žiaus di­dė­ji­mu, stre­sais, so­cia­li­niais veiks­niais, ne­tin­ka­mais mi­ty­bos įpro­čiais, ma­žu jud­ru­mu ir nu­tu­ki­mu. įvai­rio­se ša­ly­se dia­be­tu ser­ga apie 1-5% žmo­nių ir jų vis dau­gė­ja. Prog­no­zuo­ja­ma, kad 2030 m. dia­be­tu sirgs per 380 mln. pa­sau­lio gy­ven­to­jų. Tuo pa­čiu plin­ta ir dia­be­to kom­pli­ka­ci­jos, ku­rios ska­ti­na anks­ty­vą se­nė­ji­mą, ma­žė­jan­tį dar­bin­gu­mą, ne­ga­lią ir pa­grei­ti­na mir­tį.
Pir­mie­ji duo­me­nys apie cuk­ri­nį dia­be­tą bu­vo ap­tik­ti dar Se­no­vės Egip­te 1550 m. pr. Kr. XIX a. pab. moks­li­nin­kai iš­aiš­ki­no ka­sos po­vei­kį dia­be­tui, ta­čiau tik iš­gry­ni­nus in­su­li­ną bei pra­dė­jus šį gy­dy­mą 1922m. pra­džio­je at­si­ra­do ga­li­my­bė li­go­niams iš­gy­ven­ti. To­bu­lė­jant moks­lui ir tech­no­lo­gi­joms apie 1955m. bu­vo su­ras­ti pir­mie­ji ge­ria­mie­ji an­ti­dia­be­ti­niai vais­tai. Daug vė­liau im­ta kal­bė­ti apie ge­ros dia­be­to kon­tro­lės svar­bą bei tin­ka­mą li­gos ir jos kom­pli­ka­ci­jų gy­dy­mą.

Gy­dant dia­be­tą ir ver­ti­nant jo me­ta­bo­li­nę būk­lę la­bai svar­bi ir in­for­ma­ty­vi yra gliu­ko­zės, li­pi­dų (cho­les­te­ro­lio) ir ar­te­ri­nio krau­jo­spūdžio (AKS) kon­tro­lė.

Naujienos

Kokius vaisius ir uogas rinktis diabetu sergantiems žmonėms?

Kokius vaisius ir uogas rinktis diabetu sergantiems žmonėms?

Vaisiai ir uogos – vieni sveikiausių, maistingiausių produktų, kuriuos valgydami gauname ląstelienos, mineralų, vitaminų, angliavandenių ir antioksidantų. Sergantieji diabetu yra priversti vengti kai kurių itin didelį cukraus kiekį turinčių vaisių, o kuriuos vaisius jie turėtų rinktis?
Norite džiaugtis geresne atmintimi ar būti energingesni? Gerkite vandenį!

Norite džiaugtis geresne atmintimi ar būti energingesni? Gerkite vandenį!

Mokslininkai vieningi: gerdami užtektinai vandens, būsime kur kas sveikesni. Tad kodėl gi taip svarbu nepamiršti, nenumoti ranka ir gerti užtektinai vandens?
Viskas, ko nežinojote (arba pamiršote) apie avokadą

Viskas, ko nežinojote (arba pamiršote) apie avokadą

Avokadai pastaruoju metu „ant bangos“, dedame juos visur: į salotas, kokteilius, tepame ant duonos ar net gaminame su jais ledus ar pyragus. Bet ar žinote, kas gi tas avokadas – daržovė ar vaisius? Ar iš tiesų verta į pirkinių krepšelį įsimesti avokadą, ar visa jo nauda – tik mitas?
Visos naujienos