Cukrinis diabetas

Cukrinis diabetasPa­sau­ly­je cuk­ri­niu dia­be­tu (CD) ser­ga dau­giau kaip 250 mln. žmo­nių, tai su­da­ro apie 6 proc. su­au­gu­sių (20 – 79 m.) gyventojų. Prog­no­zuo­ja­ma, kad 2025 m. sirgs per 380 mln. – 7,1 proc. po­pu­lia­ci­jos. Kas­met 3,8 mln. mir­čių sie­ja­ma su dia­be­tu ir jo kom­pli­ka­ci­jo­mis. Kas 10 min. du žmo­nės su­ser­ga dia­be­tu, o kas 10 min. nuo diabeto ir jo komplikacijų mirš­ta vie­nas žmo­gus.

Epi­de­mio­lo­gi­niais ty­ri­mais įro­dy­ta, kad Lie­tu­vo­je II ti­po dia­be­tu ser­ga apie 5 proc. 35 – 65 m. am­žiaus gy­ven­to­jų. Ta­čiau ne vi­si šie žmo­nės už­re­gist­ruo­ti, nes li­ga daž­nai per vė­lai diag­no­zuo­ja­ma. Dia­be­to diag­no­zė nu­sta­ty­ta tik 35 proc. vi­sų ser­gan­čių­jų šia li­ga. Apie 120 000 žmo­nių ser­ga, bet to ne­ži­no.

Cuk­ri­nis dia­be­tas daž­nai yra lai­ko­mas ci­vi­li­za­ci­jos li­ga ir vie­nas su­dė­tin­giau­sių kli­ni­ki­nės me­di­ci­nos už­da­vi­nių spe­cia­lis­tams, ku­rie rū­pi­na­si jos gy­dy­mu.

Tai lė­ti­nė li­ga, trun­kan­ti vi­są žmo­gaus gy­ve­ni­mą nuo jos nu­sta­ty­mo die­nos. Ji sie­ja­ma su va­ka­rie­tiš­kos gy­ven­se­nos pli­ti­mu: ur­ba­ni­za­ci­ja, po­pu­lia­ci­jos ir jos am­žiaus di­dė­ji­mu, stre­sais, so­cia­li­niais veiks­niais, ne­tin­ka­mais mi­ty­bos įpro­čiais, ma­žu jud­ru­mu ir nu­tu­ki­mu. įvai­rio­se ša­ly­se dia­be­tu ser­ga apie 1-5% žmo­nių ir jų vis dau­gė­ja. Prog­no­zuo­ja­ma, kad 2030 m. dia­be­tu sirgs per 380 mln. pa­sau­lio gy­ven­to­jų. Tuo pa­čiu plin­ta ir dia­be­to kom­pli­ka­ci­jos, ku­rios ska­ti­na anks­ty­vą se­nė­ji­mą, ma­žė­jan­tį dar­bin­gu­mą, ne­ga­lią ir pa­grei­ti­na mir­tį.
Pir­mie­ji duo­me­nys apie cuk­ri­nį dia­be­tą bu­vo ap­tik­ti dar Se­no­vės Egip­te 1550 m. pr. Kr. XIX a. pab. moks­li­nin­kai iš­aiš­ki­no ka­sos po­vei­kį dia­be­tui, ta­čiau tik iš­gry­ni­nus in­su­li­ną bei pra­dė­jus šį gy­dy­mą 1922m. pra­džio­je at­si­ra­do ga­li­my­bė li­go­niams iš­gy­ven­ti. To­bu­lė­jant moks­lui ir tech­no­lo­gi­joms apie 1955m. bu­vo su­ras­ti pir­mie­ji ge­ria­mie­ji an­ti­dia­be­ti­niai vais­tai. Daug vė­liau im­ta kal­bė­ti apie ge­ros dia­be­to kon­tro­lės svar­bą bei tin­ka­mą li­gos ir jos kom­pli­ka­ci­jų gy­dy­mą.

Gy­dant dia­be­tą ir ver­ti­nant jo me­ta­bo­li­nę būk­lę la­bai svar­bi ir in­for­ma­ty­vi yra gliu­ko­zės, li­pi­dų (cho­les­te­ro­lio) ir ar­te­ri­nio krau­jo­spūdžio (AKS) kon­tro­lė.

Naujienos

Ar tikrai kasdien reikia nueiti 10 tūkst. žingsnių?  Panašu, kad nebūtinai

Ar tikrai kasdien reikia nueiti 10 tūkst. žingsnių? Panašu, kad nebūtinai

Pastaruoju metu daug šnekama apie tai, kad jei žmonės kasdien ir nesimankština, tai turi bent jau nueiti 10 tūkst. žingsnių. Padaryti tai šiais visuotinio automobilių naudojimo laikais, žinia, ne visada paprasta. Žinoma, judėti svarbu visiems, bet kiek iš tiesų kasdien reikia nueiti žingsnių, kad būtumėme sveiki? Panašu, kad...
Kodėl verta valgyti bananus?

Kodėl verta valgyti bananus?

Bananai – kalio, antioksidantų ir kitų naudingųjų medžiagų šaltinis, naudingas ir dėl daugelio kitų dalykų. Kokių?
Kaip valgyti sąmoningai?

Kaip valgyti sąmoningai?

Jei  kada nors žiūrėdami TV sukrimtote bulvių traškučių pakelį ar darbe skubėdami prie kompiuterio ekrano pietavote, vadinasi, žinote, ką reiškia valgyti ir net nelabai žinoti, ką ar kiek suvalgote. Sąmoningai valgydami galite tai pakeisti.
Visos naujienos