Cukrinis diabetas

Cukrinis diabetasPa­sau­ly­je cuk­ri­niu dia­be­tu (CD) ser­ga dau­giau kaip 250 mln. žmo­nių, tai su­da­ro apie 6 proc. su­au­gu­sių (20 – 79 m.) gyventojų. Prog­no­zuo­ja­ma, kad 2025 m. sirgs per 380 mln. – 7,1 proc. po­pu­lia­ci­jos. Kas­met 3,8 mln. mir­čių sie­ja­ma su dia­be­tu ir jo kom­pli­ka­ci­jo­mis. Kas 10 min. du žmo­nės su­ser­ga dia­be­tu, o kas 10 min. nuo diabeto ir jo komplikacijų mirš­ta vie­nas žmo­gus.

Epi­de­mio­lo­gi­niais ty­ri­mais įro­dy­ta, kad Lie­tu­vo­je II ti­po dia­be­tu ser­ga apie 5 proc. 35 – 65 m. am­žiaus gy­ven­to­jų. Ta­čiau ne vi­si šie žmo­nės už­re­gist­ruo­ti, nes li­ga daž­nai per vė­lai diag­no­zuo­ja­ma. Dia­be­to diag­no­zė nu­sta­ty­ta tik 35 proc. vi­sų ser­gan­čių­jų šia li­ga. Apie 120 000 žmo­nių ser­ga, bet to ne­ži­no.

Cuk­ri­nis dia­be­tas daž­nai yra lai­ko­mas ci­vi­li­za­ci­jos li­ga ir vie­nas su­dė­tin­giau­sių kli­ni­ki­nės me­di­ci­nos už­da­vi­nių spe­cia­lis­tams, ku­rie rū­pi­na­si jos gy­dy­mu.

Tai lė­ti­nė li­ga, trun­kan­ti vi­są žmo­gaus gy­ve­ni­mą nuo jos nu­sta­ty­mo die­nos. Ji sie­ja­ma su va­ka­rie­tiš­kos gy­ven­se­nos pli­ti­mu: ur­ba­ni­za­ci­ja, po­pu­lia­ci­jos ir jos am­žiaus di­dė­ji­mu, stre­sais, so­cia­li­niais veiks­niais, ne­tin­ka­mais mi­ty­bos įpro­čiais, ma­žu jud­ru­mu ir nu­tu­ki­mu. įvai­rio­se ša­ly­se dia­be­tu ser­ga apie 1-5% žmo­nių ir jų vis dau­gė­ja. Prog­no­zuo­ja­ma, kad 2030 m. dia­be­tu sirgs per 380 mln. pa­sau­lio gy­ven­to­jų. Tuo pa­čiu plin­ta ir dia­be­to kom­pli­ka­ci­jos, ku­rios ska­ti­na anks­ty­vą se­nė­ji­mą, ma­žė­jan­tį dar­bin­gu­mą, ne­ga­lią ir pa­grei­ti­na mir­tį.
Pir­mie­ji duo­me­nys apie cuk­ri­nį dia­be­tą bu­vo ap­tik­ti dar Se­no­vės Egip­te 1550 m. pr. Kr. XIX a. pab. moks­li­nin­kai iš­aiš­ki­no ka­sos po­vei­kį dia­be­tui, ta­čiau tik iš­gry­ni­nus in­su­li­ną bei pra­dė­jus šį gy­dy­mą 1922m. pra­džio­je at­si­ra­do ga­li­my­bė li­go­niams iš­gy­ven­ti. To­bu­lė­jant moks­lui ir tech­no­lo­gi­joms apie 1955m. bu­vo su­ras­ti pir­mie­ji ge­ria­mie­ji an­ti­dia­be­ti­niai vais­tai. Daug vė­liau im­ta kal­bė­ti apie ge­ros dia­be­to kon­tro­lės svar­bą bei tin­ka­mą li­gos ir jos kom­pli­ka­ci­jų gy­dy­mą.

Gy­dant dia­be­tą ir ver­ti­nant jo me­ta­bo­li­nę būk­lę la­bai svar­bi ir in­for­ma­ty­vi yra gliu­ko­zės, li­pi­dų (cho­les­te­ro­lio) ir ar­te­ri­nio krau­jo­spūdžio (AKS) kon­tro­lė.

Naujienos

Liūdna LOPL prognozė: trečia dažniausia mirties priežastis pasaulyje

Liūdna LOPL prognozė: trečia dažniausia mirties priežastis pasaulyje

Lėtinė obstrukcinė plaučių liga (LOPL) yra viena labiausiai paplitusių pasaulyje. LOPL pasireiškia nevisiškai išnykstančia kvėpavimo takų obstrukcija, kuri yra susijusi su nenormaliu plaučių uždegimo atsaku į įkvepiamas kenksmingas daleles ar dujas. Dažnu atveju liga progresuoja.
Šeimos gydytojo vaidmuo kovoje su onkologine liga

Šeimos gydytojo vaidmuo kovoje su onkologine liga

Sergamumas vėžiu Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, didėja. Pasaulio sveikatos organizacija prognozuoja, kad naujų vėžio atvejų skaičius nuo 10 mln. dabar padidės iki 15 mln. 2020 metais. Lietuvoje nuo 1990 iki 2002 metų sergamumas onkologinėmis ligomis padidėjo apie 55 proc. Optimizmo teikia nebent tai, kad mirštamumas nuo...
Pokalbis su sveikatos apsaugos ministre Rimante Šalaševičiūte

Pokalbis su sveikatos apsaugos ministre Rimante Šalaševičiūte

Sakoma – kaip jautiesi, taip ir gyveni. Vis dėlto, kol nesusiduriame su rimtesnėmis problemomis, apie sveikatos tausojimą dažniausiai net nepagalvojame... Sveikatos apsaugos ministrės Rimantės Šalaševičiūtės klausiame, kaip ji rūpinasi savo sveikata, kuo susirgusi gydosi, kokiai medicinai – tradicinei ar alternatyviajai –...
Visos naujienos