Pa­sau­ly­je cuk­ri­niu dia­be­tu (CD) ser­ga dau­giau kaip 250 mln. žmo­nių, tai su­da­ro apie 6 proc. su­au­gu­sių (20 – 79 m.) gyventojų. Prog­no­zuo­ja­ma, kad 2025 m. sirgs per 380 mln. – 7,1 proc. po­pu­lia­ci­jos. Kas­met 3,8 mln. mir­čių sie­ja­ma su dia­be­tu ir jo kom­pli­ka­ci­jo­mis. Kas 10 min. du žmo­nės su­ser­ga dia­be­tu, o kas 10 min. nuo diabeto ir jo komplikacijų mirš­ta vie­nas žmo­gus.

Epi­de­mio­lo­gi­niais ty­ri­mais įro­dy­ta, kad Lie­tu­vo­je II ti­po dia­be­tu ser­ga apie 5 proc. 35 – 65 m. am­žiaus gy­ven­to­jų. Ta­čiau ne vi­si šie žmo­nės už­re­gist­ruo­ti, nes li­ga daž­nai per vė­lai diag­no­zuo­ja­ma. Dia­be­to diag­no­zė nu­sta­ty­ta tik 35 proc. vi­sų ser­gan­čių­jų šia li­ga. Apie 120 000 žmo­nių ser­ga, bet to ne­ži­no.

Cuk­ri­nis dia­be­tas daž­nai yra lai­ko­mas ci­vi­li­za­ci­jos li­ga ir vie­nas su­dė­tin­giau­sių kli­ni­ki­nės me­di­ci­nos už­da­vi­nių spe­cia­lis­tams, ku­rie rū­pi­na­si jos gy­dy­mu.

Tai lė­ti­nė li­ga, trun­kan­ti vi­są žmo­gaus gy­ve­ni­mą nuo jos nu­sta­ty­mo die­nos. Ji sie­ja­ma su va­ka­rie­tiš­kos gy­ven­se­nos pli­ti­mu: ur­ba­ni­za­ci­ja, po­pu­lia­ci­jos ir jos am­žiaus di­dė­ji­mu, stre­sais, so­cia­li­niais veiks­niais, ne­tin­ka­mais mi­ty­bos įpro­čiais, ma­žu jud­ru­mu ir nu­tu­ki­mu. įvai­rio­se ša­ly­se dia­be­tu ser­ga apie 1-5% žmo­nių ir jų vis dau­gė­ja. Prog­no­zuo­ja­ma, kad 2030 m. dia­be­tu sirgs per 380 mln. pa­sau­lio gy­ven­to­jų. Tuo pa­čiu plin­ta ir dia­be­to kom­pli­ka­ci­jos, ku­rios ska­ti­na anks­ty­vą se­nė­ji­mą, ma­žė­jan­tį dar­bin­gu­mą, ne­ga­lią ir pa­grei­ti­na mir­tį.
Pir­mie­ji duo­me­nys apie cuk­ri­nį dia­be­tą bu­vo ap­tik­ti dar Se­no­vės Egip­te 1550 m. pr. Kr. XIX a. pab. moks­li­nin­kai iš­aiš­ki­no ka­sos po­vei­kį dia­be­tui, ta­čiau tik iš­gry­ni­nus in­su­li­ną bei pra­dė­jus šį gy­dy­mą 1922m. pra­džio­je at­si­ra­do ga­li­my­bė li­go­niams iš­gy­ven­ti. To­bu­lė­jant moks­lui ir tech­no­lo­gi­joms apie 1955m. bu­vo su­ras­ti pir­mie­ji ge­ria­mie­ji an­ti­dia­be­ti­niai vais­tai. Daug vė­liau im­ta kal­bė­ti apie ge­ros dia­be­to kon­tro­lės svar­bą bei tin­ka­mą li­gos ir jos kom­pli­ka­ci­jų gy­dy­mą.

Gy­dant dia­be­tą ir ver­ti­nant jo me­ta­bo­li­nę būk­lę la­bai svar­bi ir in­for­ma­ty­vi yra gliu­ko­zės, li­pi­dų (cho­les­te­ro­lio) ir ar­te­ri­nio krau­jo­spūdžio (AKS) kon­tro­lė.